Mokykla svarbi kiekvienam. Tai kelio pradžia, mokslo ir gyvenimo žinių aruodas, draugystės, bendravimo, pažinimo savęs, atradimo pradžiamokslis. Prisiminkime ir pasidalinkime mūsų mokyklos istorija ir prisiminimais. Nuo 1946 m. m. iki šių dienų… FGA MOKYKLA Nr.9. 1946 m. gegužės 14 d. Respublikinės Darbo rezervų valdybos įsakymu Nr.188 buvo įsteigta Vilniaus FGA mokykla Nr.9 (fabrikinio-gamyklinio apmokymo).
Naujai įkurtai mokyklai buvo atiduotos patalpos (Pakalnės g. 3), kuriose anksčiau gyveno ,,Tauro‘‘ alaus daryklos darbininkai. Patalpos nebuvo pritaikytos mokymo procesui. Pedagogų ir moksleivių bendromis pastangomis čia buvo įrengtos keturios mokymo klasės, dvejos dirbtuvės (stalių ir mūrininkų), bendrabutis, valgykla, biblioteka. Į mokyklą priimami 16 – 18 m. jaunuoliai. Per šešis mėnesius jie galėjo įsigyti dažytojo – stiklininko, tinkuotojo, staliaus, šaltkalvio-vandentiekininko, apšvietimo tinklų elektromonterio bei dailidės specialybių. Pirmuoju mokyklos direktoriumi paskirtas A. Judakovas, tačiau dėl blogo vadovavimo po mėnesio atleistas. Kitas mokyklos vadovas B. Rukmanas taip pat nepateisino kolektyvo pasitikėjimo. 1947 m. mokyklos direktoriumi pradėjo dirbti V. Stolerovas. 1951 – 1952 m. buvo įsteigtos trys teorinio mokymo klasės: tai mūrininkams ir tinkuotojams, centrinio apšildymo santechnikams ir stogdengiams, staliams ir dailidėms. 1946 – 1947 m. nei vienas gamybinio mokymo meistras neturėjo septynmečio išsilavinimo, o 1954 m. m iš 7 gamybinio mokymo meistrų jau keturi iš jų turėjo septynmetį išsilavinimą.
1945 – 1955 m.m. FGA mokykloje Nr. 9 mokslas trukdavo tik šešis mėnesius. 1946 – 1955 m. m. FGA mokykla Nr.9 paruošė 1498 kvalifikuotus darbininkus. Statybos darbų mechanizavimas reikalavo iš darbininkų gilesnių specialybės žinių, dėl to 1956 m. FGA šešių mėnesių mokyklos buvo reorganizuotos į dešimties mėnesių statybininkų mokyklas. 1956 sausio 7 d. pertvarkyta į Statybininkų mokyklą Nr.2, su 10 mėn. apmokymo kursu. Į mokyklą priimami jaunuoliai, baigę septynias ir daugiau klasių. Tačiau greitai paaiškėjo, kad nuolatinio gamybos tobulinimo sąlygomis dešimties mėn. laiko kvalifikuotiems darbininkams parengti per maža, todėl Vyriausybės profesinio techninio mokymo valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos viršininko įsakymu 1958 m. sausio 28 d. Statybininkų mokykla Nr.2 reorganizuota į dvimetę Statybos mokyklą Nr.2. 1958 m. birželio mėn.
Statybos mokyklai Nr.2 buvo atiduotos naujas mokomasis korpusas P.Cvirkos gatvėje Nr.40, kuriame buvo įrengtos keturios mokymo klasės pagal disciplinas – tai santechnikos, spec. technologijos, medžiagų pažinimo ir politinio švietimo, mokomosios dirbtuvės (mūrininkų, tinkuotojų, šaltkalvių), biblioteka ir administracijos kabinetai. Senosiose patalpose ( Pakalnės g. Nr.3) pasiliko valgykla, sporto salė ir bendrabutis. Moksleiviai galėjo įgyti mūrininko, tinkuotojo, šaltkalvio – santechniko, betonuotojo-armatūrininko, betonuotojo – montuotojo specialybių. Didelę paramą mokyklos bazei padovanojo bazinė įmonė –Vilniaus statybos trestas. Besimokantieji gaudavo nemokamą maistą, drabužius, būdavo aprūpinami bendrabučiu ir mokymo priemonėmis.
Gamybiniam mokymui 1956 – 1963 m. m. vadovavo 12 – 14 gamybos mokymo meistrų. Per visus 1955 – 1963 m. m. Statybos mokykla Nr.2 paruošė 1205 kvalifikuotus statybininkus. LPK CK 1960 m. gruodžio 17 d. ir Ministrų Tarybos 1962 m. rugsėjo 20 d. nutarimais buvo numatyta reorganizuoti statybininkų, amatų ir geležinkelininkų mokyklas į profesines technikos mokyklas. 1963 m. spalio 1 d. Statybos mokykla Nr.2 pertvarkyta į Vilniaus miesto profesinę technikos mokyklą Nr.2, kurioje mokslas trukdavo 1-2 metus (priklausomai nuo specialybės). 1964 – 1965 m. įsteigti dar penki teorinio mokymo kabinetai. 1969 – 1970 m. buvo pastatytas 195 vietų bendrabutis (Pakalnės g. Nr.19). Kadangi 1973 m. bendrabučio (Pakalnės g.) patalpose įsikūrė Valstybinis profesinio techninio mokymo komitetas ir Vilniaus 26 – os technikos mokyklos moksleiviai, todėl tais pačiais metais buvo atiduotas eksploatuoti tipinis 195 vietų bendrabutis Prūsų g. 12, kurio priestate buvo įrengta 200 vietų valgykla.
1963 – 1976 m. m. buvo ruošiami: tinkuotojai, dažytojai, šaltkalviai – dujotiekininkai, šaltkalviai – ventiliacininkai, šaltkalviai – santechnikai, vamzdžių klojimo šaltkalviai, suvirintojai elektra. Į mokyklą stodavo iš įvairių respublikos kampelių, taip pat ir Baltarusijos TSR. 1965 – 1966 m. teorines paskaitas dėstė 9 dėstytojai, iš kurių 3 turėjo aukštąjį, 2 – nebaigtą aukštąjį ir 4 –specialų vidurinį išsilavinimą. Iš 26 gamybinio mokymo meistrų tik 11 buvo su specialiu viduriniu, 14 – su nebaigtu ir 1 – net su pradiniu išsilavinimu.
Per visą 1963 – 1976 m. m. laikotarpį mokykla paruošė 3382 kvalifikuotus darbininkus 1976m. balandžio 6 d. įsakymu Nr.34, Vilniaus 2 – oji profesinė technikos mokykla buvo pertvarkyta į miesto vidurinę profesinę technikos mokyklą. 1976 – 1983 m. m. išsiplėtė materialinė bazė. 1976 – 1977 m. buvęs mokyklos bendrabutis (Pakalnės g. Nr.3) po rekonstrukcijos tapo mokomuoju korpusu. Teoriniam ir gamybiniam moksleivių mokymui veikė 22 moksleivių teorinio ir gamybinio mokymo kabinetai. Pakilo pedagoginių kadrų išsilavinimo lygis (visi dėstytojai turėjo aukštąjį, o gamybinio mokymo meistrai – aukštąjį ir specialųjį vidurinį) išsilavinimą.
Vilniaus 2 –ąjai vidurinei miesto profesinei technikos mokyklai vadovavo R. Krivickas. Moksleivių pagarbą pelnė direktoriaus pavaduotojas gamybos-mokymo reikalams P. Sindaravičius, dėstytojai: K. Antonova, A. Buchvalova; gamybinio mokymo meistrai: P. Paškevičius, J. Vanagas, M. Bugajus, J. Kazėnienė ir kt. Vasaros atostogų metu komjaunuoliai talkininkaudavo ,,Gulbinų‘‘ tarybiniame ūkyje. 1976m. buvo įvestas profsąjungos komiteto pirmininko etatas. 1976 – 1977 m. m. dirbo V. Avdejevas, o 1982 –1983 m. V. Grigas.
Mokykla ruošė penkių specialybių kvalifikuotus darbininkus: tai apšvietimo ir apšvietimo tinklų, jėgos tinklų ir elektros įrengimų elektromontuotojus, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų montavimo šaltkalvius, šaltkalvius – santechnikus, bendrųjų montavimo darbų ir bendrosios paskirties įrengimų šaltkalvius – montuotojus ir suvirintojus elektra rankiniu būdu. 1976 – 1983 m. m. Vilniaus 2 – oji vidurinė miesto profesinė technikos mokykla parengė 1434 jaunuosius darbininkus. 1997 m. spalio mėn. Vilniaus 3 – čia profesinė technikos mokykla (dabar VKPM padalinys) prijungtas prie Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos.
Padalinio buveinė Vilniaus pataisos namai. 2015 m. prie padalinio dar priskirta Vilniaus Lukiškių izoliatorius – kalėjimas, Veliučionių vaikų socializacijos centras ir Vilniaus vaikų socializacijos centras. Mokyklos padalinyje rengiamos profesijos: suvirintojo elektra rankiniu būdu, elektros įrenginių remontininko, avalynės gamintojo, siuvinių gamintojo, staliaus. Šiais mokslo metais įkalinimo įstaigose mokosi 6 grupės moksleivių ir 2 grupės moksleivių – socializacijos centruose. Nuolat dirba 7 mokytojai.
Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla įsikūrusi 1946 metais gegužės 14 d. miesto centre. Per 74 mokyklos veiklos metus parengta ir išleista per 16000 kvalifikuotų darbininkų, kurie sėkmingai dirba Lietuvos Respublikos įmonėse, organizacijose, UAB. Mūsų mokyklos auklėtiniai dirbo biznio centro, verslo trikampio, Vilniaus viešbučio „BALTPARK“, „Šarūno“ viešbučio ir kitų šiuolaikinių objektų statybose.
Mūsų mokiniai atlieka gamybinę praktiką įmonėse ,,Robiga“, ,Montuotojas “ ,, Mano būstas“, ,, IDW metalas ir mediena“ ir t.t. Kiekvienais metais parengiama ir išleidžiama apie 150 kvalifikuotų darbininkų. Pagrindinis dėmesys skiriamas profesijos įgijimui realiomis sąlygomis. Pagrindas yra gebėjimai, reikalingi būtinai kvalifikuotai veiklai, gebėjimas greitai susiorientuoti ir prisitaikyti prie inovacijų ir technologijos raidos. Šalia profesijos dalykų mokykloje vykdomas tęstinis pagrindinis ugdymas. Mokyklos mokymo bazę sudaro praktinio mokymo dirbtuvės ir teorinio mokymo kabinetai. Praktinio mokymo dirbtuvės įrengtos pagal šiuolaikinius technologinius reikalavimus, yra visi reikalingi įrenginiai, įrankiai, medžiagos ir techninė dokumentacija mokymo programai įvykdyti.
Pastaraisiais metais įrengtos naujos šaltkalvystės, elektromontuotojų dirbtuvės. Suvirinimo dirbtuvėse pastatyta nauja švediška dujinio suvirinimo „AGA“ ir pusautomatinio suvirinimo „KEMPPI“ ir „ESAAB“ įranga. Santechnikų dirbtuvėms nupirkti individualaus santechniko įrankių rinkiniai. Mokytojams ir mokiniams sudarytos geros darbo ir mokymosi sąlygos. Pagal šių dienų aktualijas įrengti specialiųjų ir bendrojo lavinimo dalykų kabinetai: lietuvių (valstybinės) kalbos, geografijos, matematikos, fizikos, chemijos, estetikos. Santechnikų, suvirintojų kabinetai papildyti naujai sukomplektuotais stendais, maketais, įrengta laboratorija. Mokyklos informacinių technologijų klasė kiekvienais metais pasipildo nauja kompiuterine įranga. Ekonomikos, istorijos ir užsienio kalbų kabinetuose pastatyti nauji baldai.
Mokykloje dirba didelę pedagoginio darbo patirtį turintys aukštos kvalifikacijos pedagogai, mokantys jaunuolius savarankiškai ieškoti žinių, remiantis šiuolaikinės informacinės technikos priemonėmis, jas sisteminti ir vartoti kasdieninėje savo praktinėje veikloje. Mokykla rengia santechnikus, suvirintojus , komunalinio ūkio paslaugų darbuotojus (stalius, santechnikus, elektrikus), elektromontuotojus, ventiliacijos, oro kondicionavimo sistemų gamintojus ir montuotojus. Priimami vaikinai, ne jaunesni kaip 14 metų. Mokymasis trunka 1, 2 arba 3 metus, mokama stipendija. Po mokyklos baigimo mokiniai įdarbinami.